Skausmo Kūno Paleidimo Sesija

Išsilaisvink iš vidinių žaizdų, kurios tyliai valdo tavo gyvenimą

Jei nuolat kartojasi tos pačios situacijos, konfliktai ir emocijos – problema ne pasaulyje išorėje. Problema – įstrigusiame skausmo kūne, kurį nešiojiesi metų metus. Šiose sesijose mes nuosekliai ir saugiai paleidžiame sukauptą emocinį skausmą iš kūno ir nervų sistemos, kad galėtum pagaliau kvėpuoti laisviau.

"Aš esu čia tam, kad nunulinti savo, giminės ar net kolektyvinę karmą ir gyvenčiau pilname atsiskleidime, kokį galiu pasiekti šiame gyvenime." V.K.

Skausmo Kūno Paleidimo Sesijos

Šios sesijos yra atliekamos su Pain Body Release technika, kurią 2019 metais atvežiau į Lietuvą. Ji yra sukurta ir mokoma Kalifornijos Integralaus Mokslo Universitete (University of Integrated Science California (UISCA)) ir ją gali atlikti tik apmokinti praktikai, kurie dirba remdamiesi holistiniu (visuminiu) požiūriu į žmogų, jo sveikatą ir naudoja tachionizuotus instrumentus, sukurtus Davido Wagnerio. Mane vedė pats Gyvenimas būti šios technikos praktikei Lietuvoje ir galėti pasitarnauti kiekvienam norinčiam fundamentalios transformacijos savo gyvenime.

Kas yra „skausmo kūnas“?

Skausmo kūnas – tai subtili energetinė ir emocinė struktūra, kurioje sukauptas senas, iki galo neišjaustas skausmas. Ne tik iš tavo asmeninės patirties, bet ir iš giminės / kolektyvinės atminties.

Jis nebūtinai pasireiškia agresija ar dramomis.
Dažnai, ypač pas sąmoningus žmones, tai atrodo taip:

• lyg gyventum uždaram rate: daug dirbi su savimi, bet viduje jautiesi tame pačiame taške;

• sąmonės plėtimasis vyksta bangomis – vieną dieną aiškumas ir laisvė, kitą – vėl sunkumas, abejonės, savikritika;

• protas supranta daug, bet vidinis lengvumas ir ramybė nėra stabilūs;

• atrodo, kad kažkas tarsi sulaiko nuo natūralaus augimo, bet negali įvardyti, kas;

• kartais pagauni save tyliai kartojant tuos pačius vidinius monologus: „aš vis dar nepakankamas/-a“, „aš vėl čia pat“.

Tokiais momentais dažnai ne „tu“ valdai būseną, o įsijungęs skausmo kūnas:

• jis subtiliai nukreipia dėmesį į trūkumą, lyginimąsi, senas žaizdas;

• sukuria vidinį foną, kuriame laisvės, pilnatvės, ryšio su savimi pojūtis vis atsiranda ir vėl dingsta.

Darbas su skausmo kūnu – tai ne apie dramą, o apie gilesnį, brandesnį vidinės tylos ir laisvės stabilizavimą, kad tavo augimas būtų ne tik bangomis, o nuoseklus ir tikras.

Kaip veikia skausmo kūnas?

Skausmo kūnas veikia tyliai, bet kryptingai.
Jis tarsi „foninė programa“, kuri:

• nuolat grąžina dėmesį į tas pačias temas: nepakankamumą, savikritiką, abejones, nuoskaudas;

• iškreipia matymą: situacijas, žmones ir save matai per senos žaizdos filtrą, net jei objektyviai viskas nėra taip blogai;

• kuria vidinį foną, kuriame natūralus džiaugsmas, kūrybiškumas ir lengvumas atrodo trumpalaikiai, nestabilūs.

Tai dažnai atrodo ne kaip drama, o kaip:

• lėtinis vidinis nuovargis, net jei daug ilsiesi;

• jausmas „aš jau tiek dirbau su savimi, o rezultatas vis dar ne tas“;

• nematoma įtampa tarp to, ką jauti giliai, ir to, kaip realiai gyveni.

Skausmo kūnas nesimėto garsiais išoriniais sprogimais – jis subtiliai nustato „lubas“ tavo ramybei, artumui, savirealizacijai.

Kodėl reikalinga metodika, o ne tik „daugiau sąmoningumo“?

Vien sąmoningumas („aš matau savo patterns“) dažnai sustoja ties supratimu:

• supranti, iš kur viskas atėjo,

• matai, kada įsijungia senas scenarijus,

• bet pats scenarijus vis tiek pasikartoja.

Skausmo kūnas laikosi ne idėjomis, o energija ir įtampa kūne bei nervų sistemoje.
Todėl jam paleisti reikia:

• aiškios, nuoseklios struktūros, kuri veda gilyn, o ne palieka paviršiuje;

• darbo, kuris apima ne tik mintis, bet ir kūną, kvėpavimą, energetiką;

• saugios erdvės, kurioje galima leisti senoms būsenoms iškilti ir transformuotis, o ne vėl būti užspaustoms.

Metodika reikalinga tam, kad procesas būtų:

• kryptingas (ne „kapstymasis bet kur“, o darbas su esminiais mazgais),

• saugus (neperkraunant sistemos),

efektyvus (ne užtrunkantis dešimtmečius).

Kodėl pačiam tai padaryti sudėtinga arba neįmanoma?

Trumpai – nes skausmo kūnas naudoja tą pačią sąmonę, per kurią bandai jį įveikti.

Kelios priežastys:

• Kai skausmo kūnas suaktyvėja, jis pakeičia tavo būseną iš vidaus – tuo metu sunku aiškiai pamatyti, kas vyksta, nes tu jau esi tame.

• Protas turi įprotį pateisinti ir paaiškinti senus modelius („čia normalu“, „čia nieko tokio“), taip juos palaikydamas.

• Vienam sunku palaikyti pakankamai stabilų buvimą su nemaloniomis būsenomis – natūraliai norisi pabėgti, užsimiršti, vėl „sutvarkyti“ viską protu.

• Galiausiai, dalis skausmo yra kolektyvinis / giminės lygmuo – jį lengviau pamatyti ir transformuoti, kai yra išorinis, neutralesnis žvilgsnis ir laikanti erdvė.

Todėl darbas su skausmo kūnu, taikant aiškų metodą ir vedimą, nėra „silpnumo ženklas“.
Tai brandus sprendimas, kai supranti, kad vien savarankiškai sukti tą patį ratą nebeefektyvu ir nori tikro, gilesnio poslinkio.

Ko gali realiai tikėtis po sesijų?

Dažniausi žmonių atsiliepimai po kelių sesijų:

• „Kūne tapo tyliau. Lyg būtų išleista dalis vidaus spaudimo.“

• „Tie patys trigeriai nebeužveda taip stipriai.“

• „Išnyko jausmas, kad nuolat einu ant emocinio krašto.“

• „Nebėra tokios įtampos tarp manęs ir artimo žmogaus, nors nieko „išoriškai“ drastiškai nekeičiau.“

• „Po ilgo laiko jaučiu šiek tiek daugiau pagarbos ir atjautos sau.“

Kartais pirmomis dienomis po sesijos:

• gali kilti emocinės bangos (normalu – sistema persitvarko),

• atsiranda aiškumo, kad kažkurios ribos ar santykiai nebegali likti tokie, kokie buvo.

Tai nėra vienkartinė „stebuklo injekcija“, bet tai yra esminis lūžio taškas tiems, kas iš tikrųjų pasirengę mažiau vaidinti ir daugiau gyventi iš tikro savęs.

Skausmo kūno paleidimo nauda

Praėjus pilną sesijų ciklą tavyje įsitvirtina:

• Ramybės, pilnatvės, atsipalaidavimo jausmas.

• Įsigalinimas spręsti gyvenimo užduotis, iššūkius be streso, pasimetimo, su vidine jėga ir pasitikėjimu.

• Priėmimas tiek teigiamų, tiek neigiamų emocijų, minčių, patirčių.

• Suvokimas, kad kūnas yra tavo vidinė Šventovė ir noras jį puoselėti, rūpintis.

• Veikimas nuo savo Vidaus, Asmeninio Autoriteto, net jei išorinės aplinkybės labai aktyvios ar triukšmingos.

• Priėmimas žmonių ir pasaulio kokie yra ir nenorėjimas jų pakeisti.

• Natūralus gyvenimo džiaugsmas.

• Suvokimas, kad pats gyvenimas yra Gyvenimo Prasmė.

• Lengvumas kūne, emocijose ir mintyse.

• Balansas tiek aktyvios veiklos, tiek pasyvaus poilsio. Harmoninga būsena, kurią puoselėji savyje ir daliniesi su Pasauliu.

Sesijos, kaip ir visas procesas - tachionizuota erdvė, kristalai, savimonės įrankiai, nėra stebuklas, bet veikia stebuklingai.

Ar tai tavo laikas išsilaisvinti?